vsc logo spalvotas transparent

 


Renkuosi džiaugtis savo kūnu

 merginu foto v4

Nervinė anoreksija

Rate this item
(10 votes)

Kokie yra ankstyvieji nervinės anoreksijos požymiai?      
Ką daryti sužinojus, kad mano vaikas serga nervine anoreksija? 
Kaip padėti sergančiam vaikui?
Ką daryti susidūrus su neigimu?
Kaip turėtų elgtis visi šeimos nariai sergant jos nariui?
Kaip užkirsti kelią valgymo sutrikimams?

Kokie yra ankstyvieji nervinės anoreksijos požymiai?

Jūs pastebėsite, kad jūsų dukra meta svorį. Ji gali slėpti savo pakitusią išvaizdą nešiodama didesnius, apsmukusius drabužius.

  1. Jūsų dukra gali atrasti būdus, kaip išvengti valgymo kartu su šeima. Ji gali teigti, kad valgymo laikas nesutampa su jos dienotvarke arba, kad ji yra vegetarė ir maistą gaminsis atskirai.
  2. Jei jūsų dukra valgo kartu su šeima, jūs galite pastebėti, kad jos lėkštė yra gausiai pripildyta daržovėmis ir vaisiais palyginus su maistu turinčiu angliavandenių ir riebalų. Ji gali valgyti ypatingai lėtai, supjaustydama maistą į mažyčius gabaliukus ir stumdydama po visą lėkštę.
  3. Jūs galite pastebėti, kad ji tapo labai aktyvi. Ji pradėjo daug ir ilgai vaikščioti ar bėgioti. Jai tapo sunku žiūrėti televizorių kartu su visa šeima vietoj to ji daugiau laiko mokosi ar sportuoja.
  4. Jūsų dukra gali pradėti gerti daug kavos ar dietinės kokakolos.
  5. Jūs pastebėsite jos nuotaikų pasikeitimus. Ji dažniau būna liūdna/verkianti, liguistai jautri, dirgli, nekantri/nerimastinga.
  6. Ji gali užsisklęsti savyje. Ji nebeišeina su draugais, nedalyvauja šeimos šventėse.
  7. Ji gali persivalgyti. Didelis kiekis maisto dingsta iš šaldytuvo. Jūs galite rasti tuščias sausainių ar kitokio maisto pakuotes miegamajame.
  8. Jūsų dukra gali vemti. Jūs galite užuosti, pastebėti vėmimo žymes/dėmes vonioje.
  9. Jūs galite rasti tuščius pakelius laisvinančių vaistų ar pastebėti, kad jūsų dukra pradėjo dažniau nei įprastai eiti į vaistines.
  10. Jūs galite pastebėti, kad dukra praleidžia žymiai daugiau laiko vonioje nei anksčiau. Valgymo metu ar iškart po jo ji užsidaro vonioje. Ji gali eiti i tualetą kelis kartus per naktį.

 į viršų

Ką daryti sužinojus, kad mano vaikas serga nervine anoreksija?

Jūs turite sužinoti kiek įmanoma daugiau apie dukros anoreksiją. Ką mes siūlome jums tai nėra lengva užduotis. Tai reikalauja daug sugebėjimų, mokymų ir praktikos. Jūs turėsite išmokti „nieko neveikti“, ir nesistengti išspręsti visko lengvai ir greitai. Tai ypač nelengva tiems, kurie mėgsta veiksmą ir problemų sprendimus.

Pradėkite klausiant tokių dalykų kaip: „Kokie yra geri ir ne tokie geri dalykai nervinėje anoreksijoje?“. Kai tik jūs užduosite klausimą bus svarbu ne tik atidžiai klausytis (sudėtinga užduotis daugelyje šeimų), bet taip pat ir suprasti atsakymus. Supratimas nebus lengvas, nes dukra mėgins nupasakoti painias, sunkiai suprantamas idėjas/koncepcijas.

Keletas patarimų norint palengvinti klausymą:

  1. Susiraskite ramią, jaukią aplinką kurioje abu jaustumėtės patogiai. Įsitikinkite, kad jums niekas netrukdys.
  2. Atsisėskite šalia vienas kito nedideliu kampu, kadangi jūs esate aktyvus klausytojas, jūs visą laiką norėsite matyti dukros veidą ir kūno judesius, kad galėtumėte pastebėti dukros nežodinius signalus, kūno kalbą. Kalbėtojas patogiai jaučiasi jei jis ar ji gali žiūrėti į jus ar į šalį.
  3. Nebijokite palikti tarpą jūsų pokalbyje, kai jūs susimąstote apie tai kas buvo pasakyta. Tyla šioje situacijoje gali būti aukso vertės.
  4. Įsitikinkite, kad jūs supratote kas buvo pasakyta. Pamėginkite perfrazuoti ar pakartoti kitais žodžiais tai ką jūs manote, kad išgirdote. Tai suteiks galimybę kalbėtojui jūs pataisyti arba tęsti pokalbį suteikiant daugiau informacijos.
  5. Jei įmanoma pamėginkite suprasti emocijas, kurios slypi už to kas buvo pasakyta. Gal tai liūdesys, baimė ar pyktis? Įvardinkite emociją jei ją pastebite. Tikėtina, kad jų bus daugiau nei viena ir tai daro situaciją painesnę.
  6. Tikslas yra atrasti prasmingą kalbėjimo būdą.
  7. Kartais stenkitės apibendrinti, ką jūs manote apie tai, ką išgirdote ir pasitikslinkite ar teisingai supratote.
  8. Tikriausiai jūsų dukra manys, kad pasikeisti yra neįmanoma. Taip, greičiausiai yra dėl to, kad jai paprasčiau atrodo likti su liga, nei bandyti keistis, siekiant įsivaizduojamos naudos gyvenimo be anoreksijos.
  9. Stenkitės užtikrinti, kad jūs suprantate savo vaiką ir galite matyti abi puses.
  10. Palaipsniui/pamažu jūs galėsite galvoti apie alternatyvius kelius, kaip anoreksijos privalumai gali būti pasiekiami kitais būdais.
  11. Antraip /alternatyviai, jūs galite galvoti apie pasikeitimo būdus/kelius daug lengviau.

10 ir 11 punktai gali būti pasiekti kai jūs pilnai suprasite esamą situaciją. Tai gali užtrukti kelis pokalbius.
Nėra dviejų vienodų šeimų, yra daugybė skirtingų kelių sėkmingam gyvenimui drauge.

 į viršų

Kaip padėti sergančiam vaikui?

  1. Jei jūsų vaiko svoris yra per mažas, jūs būsite tie žmonės, kurie prižiūrės, kad svoris augtų. Tam nereikia nei ypatingų kulinarinių gebėjimų. Jūsų vaikui galima valgyti viską, ką valgo ir kiti šeimos nariai. Įsitikinkite, kad jūsų vaikas valgo pakankamai įvairių maistą, kad atsigula pavalgius, o ne puola sportuoti, kad neišvemia suvartoto maisto.
  2. Tačiau nesusitelkite tik ties maistu ir svoriu. Aptarkite tarpusavio santykius. Dažnai sergantieji šeimoje būna pamiršti, jiems skiriama mažiau dėmesio nei kitiems. Svarbu, kad sergantysis prabiltų apie savo jausmus (net jei tie jausmai būtų neigiami – pavyzdžiui, pyktis). Valgymo sutrikimai paprastai yra pagalbos šauksmas, todėl sergančiajam svarbu žinoti, kad šeimai tai rūpi. Tačiau neverskite kalbėti. Darykite tai tuomet, kai pasiruošęs sergantysis, o ne tuomet, kai jūs tam pasiruošęs.
  3. Neleiskite, kad sergantysis šeimos narys suardytų įprastą šeimos tvarką. Kiek įmanoma, visi šeimos nariai turi ir toliau gyventi įprastą gyvenimą.
  4. Neleiskite sergančiajam apsipirkinėti, virti valgį ar maitinti kitus šeimos narius. Neleiskite, kad sergančiojo valgymo įpročiai paveiktų kitus šeimos narius. Gamindami maistą kitiems šeimos nariams, sergantieji paneigia savo pačių poreikį valgyti. Šias problemas galite aptarti su centro specialistu.
  5. Nustatykite ribas – su rūpesčiu, pagrįstai, bet tvirtai. Pavyzdžiui, neleiskite nevalgyti vakarienės, valgyti tik tam tikrą maistą ir pan.
  6. Paskatinkite šeimos narius parodyti vienas kitam meilę, pagarbą ir pan. Už valgymo sutrikimo dažnai slepiasi žema savivertė. Nekaltinkite sergančiojo, kad per jį visa šeima turi rūpesčių.
  7. Venkite kovoti su sergančiuoju, iškilus sunkumams. Ieškokite alternatyvių problemų sprendimo būdų.
  8. Atminkite, kad nėra greito problemų sprendimo. Sergantysis turi stipriai pasikeisti. Tam reikia laiko. Būkite kantrūs.
  9. Venkite, kad sergantysis šeimoje priimtų sprendimus dėl maisto, mitybos ir pan. Tai kontrolės klausimas, kuriam iškilus aptarkite jį su specialistu.
  10. Venkite kalbėti apie sergančiojo išvaizdą. Sergantysis ir taip visą laiką ties tuo susitelkęs. Net nekalti komentarai apie išvaizdą skatina obsesyvų susitelkimą ties kūno vaizdu.
  11. Atminkite, kad sergantysis turi keistis ir dirbti su savimi pats. Jūsų užduotis – suteikti informaciją, paremti, padėti pamatyti ir apsvarstyti ir kitas alternatyvas.
  12. Šeimos nariams teks pakeisti savo įprastą elgesį. Jums teks susitikinėti su specialistais ir kitaip prisidėti prie ligos įveikimo. Tačiau neprisiimkite gydytojo vaidmens. Darykite tik tai, ką manote, jog sugebėsite. Pasirūpinkite savimi, kad būtumėte pakankamai stiprus padėti savo artimajam.

 į viršų

Ką daryti susidūrus su neigimu?

Kai jūs išsakote savo dukrai savo susirūpinimą, kad ji serga valgymo sutrikimu jūs galite susidurti su gynyba, neigimu ar pykčiu. Pagrindinė šios reakcijos priežastis yra gynyba, apsauganti ją, jos gėdą ir baimes, kad jūs nebemėgsite jos ir baimė, kad jūs versite ją priaugti svorio ar valgyti. Būkite pasiruošę tokiam atsako tipui.

Jei ji taps pikta ir šauks ant jūsų, pripažinkit, kad ji taip pat turi savo gyvenimą , jūs taip pat žinote, kad sergimas valgymo sutrikimais aptemdo žmonių nuomonę. Kuo daugiau ji neigs turinti problemų tuo labiau ji atitiks anoreksijos apibūdinimą. Tvirtai laikykitės. Jūs turite teisę būti įtraukti; nes valgymo sutrikimai veikia jus ir jūsų šeimą ir tai yra ir šeimos reikalas.

Yra svarbu, kad jūs išliktumėte ramus šio pokalbio metu. Pasistenkite paskatinti ją apibūdinti jos problemas nei atakuoti ją savo susirūpinimais. Pavyzdžiui, atverkite erdvę pokalbiui. Jūs galite paklausti: “Ar turi kokių nors nusiskundimų dėl savo sveikatos?; Ar tu turi tam tikrų problemų /rūpesčių?“. Vėliau paklauskite: „O kaip sekasi mokykloje?; Ar tu susirūpinusi, kad negali susikoncentruoti ties savo darbais kaip turėtum?; Kaip sekasi su tavo draugais?; Ar tau taip pat lengva su jais išeiti kur nors kaip ir anksčiau?; Kaip sekasi darbe?; Ar yra kokiu nors sunkumu?; O kaip sekasi čia namuose? Ar yra nerimą keliančių dalykų?“.

Kai tik sritis bus atverta, stenkitės įsigilinti detaliau. Įsivaizduokite, kad atliekate žurnalistinį tyrimą ir norit išgauti kuo tikslesnį esamos problemos vaizdą.

Visuomet yra naudinga parodyti, kad jūs suprantate kentėtoją ir parodyti, kad klausomasi atkartojant tai ką ji pasakė. Pavyzdžiui. “Tu pasakei man, kad esi susirūpinusi dėl savo sveikatos.Tu pastebėjai, kad nebemiegi taip pat gerai kaip anksčiau. Tavo plaukai tapo silpni. Kaskart juos plaunant kuokštai lieka delne. Man įdomu ar tai gali būti susiję su tavo kritusiu svoriu? Ką tu galvoji apie tai?“.

Pamažu, vaiko maištaujanti pozicija susilpnėja kadangi jos tėvai parodo, kad jo nori klausytis ir jį supranta.

Yra geriau planuoti keletą etapų su keletu susitikimu nei tikėtis, kad problema bus pripažinta jums ją tik įvardinus.

Visuomet yra naudinga palengvinti sudėtingą problemos pripažinimą duodant suprasti, kad gydymas yra įmanomas, ar pasiūlant informacijos šaltinius. Savi-pagalbos knygos yra patartinos. Tai pat gali būti labai naudingos knygos su panašias problemas išgyvenusių žmonių mintimis.

 į viršų

Kaip turėtų elgtis visi šeimos nariai sergant jos nariui?

  1. Visi šeimos nariai turi gerbti vienas kitą. Tėvai turi gerbti vaikų nepriklausomybės siekį. Vaikai turi gerbti tėvų poreikį dalį jų laiko praleisti atskirai nuo vaikų. Kiekvienas iš tėvų turi gerbti kito poreikį dalį savo laiko praleisti nepriklausomai.
  2. Kiekviena šeima turi nuspręsti kokį elgesį jie laiko nepriimtinu ir nustatyti griežtas ribas. Tėvai, kaip suaugę nustato ribas vaikų elgesiui.
  3. Kaip tėvai, jūs turite užtikrinti, kad visi šeimoje bendradarbiaujate ir palaikote vienas kitą, įvertinate kiekvieno pastangas.
  4. Garantuokite, kad jūs polygiai padalinate atsakomybes visiems šeimos nariams dėl sergančio vaiko.
  5. Kiek tai yra įmanoma užtikrinkite, kad jūsų dukra pamažu taptų nepriklausoma.
  6. Pasistenkite atrasti laiko tarp rūpesčių pasidžiaugti vienas kito draugija.

Kaip užkirsti kelią valgymo sutrikimams?

  1. Apmąstykite savo mintis, požiūrius bei elgesį, susijusį su požiūriu į jūsų paties kūną bei tai, kaip šiuos įsitikinimus įtakoja socialinės pažiūros. Padėkite savo vaikams daugiau sužinoti apie natūralų genetinį figūros paveldimumą bei socialinių nuostatų kenksmingumą. Pasistenkite, kad jūsų vaikai jumyse pastebėtų pozityvų, sveiką požiūrį bei elgesį. Vaikai mokosi iš to, ką jiems sakote bei kaip elgiatės!
  2. Apmąstykite savo svajones, tikslus, susijusius su vaikais ar mylimais žmonėmis. Ar pernelyg neakcentuojate išvaizdos, figūros? Venkite bet kokių pasisakymų, iš kurių būtų galima suprasti, jog mėgtumėte šį žmogų labiau, jei jis numestų svorio, tiek daug nevalgytų, būtų labiau panašesnis į modelius, tilptų į mažesnius rūbus ir t.t. Nuspręskite, ką galite padaryti, kad išvengtumėte ar bent sumažintumėte erzinimą, kaltinimus, spoksojimą ir t.t., kurie pastiprina mintį, jog didesnis ar riebesnis yra “blogai”, o mažesnis ir liesesnis yra “gerai”.
  3. Stenkitės kuo daugiau sužinoti apie anoreksiją, bulimiją ir persivalgymo sutrikimą. Taip išvengsite išankstinių klaidingų nuostatų apie maistą, svorį, figūrą ir valgymo sutrikimus. Atkreipkite dėmesį į grėsmės signalus!
  4. Aptarkite su savo sūnumis ir dukterimis, kokie pavojai kyla laikantis dietos ir taip siekiant pakeisti savo figūrą. Taip pat aptarkite sveiko sportavimo naudą, svarbą valgyti kuo įvairesnį, gerai subalansuotą maistą bent tris kartus per dieną. Venkite skirstyti maistą į “gerą / saugų / neriebų / mažo riebumo” ir “blogą / pavojingą / storinantį”. Nekritikuokite savo figūros. Priešingu atveju vaikai manys, kad išvaizda yra svarbesnė nei charakteris. Patys būkite geriausiais modeliais, parodančiais, kaip turi būti tinkamai maitinamasi, sportuojama bei priimama save tokį, koks esi.
  5. Skatinkite vaikus valgyti tuomet, kai jie yra fiziškai alkani. Maisto pagalba nespręskite emocinių problemų – nevalgykite tik todėl, kad liūdite, jaučiatės vieniši ir pan.
  6. Nenaudokite maisto kaip apdovanojimo ar bausmės.
  7. Įsipareigokite sau nevengti veiklos (pavyzdžiui, plaukiojimo, šokių ir pan.), kurios metu atkreipiamas dėmesys į svorį ir figūrą. Atsisakykite rūbų, kurie yra nepatogūs ar kurių nemėgstate, tačiau dėvite tik todėl, kad su jais neišryškėja jūsų figūra.
  8. Įsipareigokite sau sportuoti tik savo malonumui, stebint kaip juda ir stiprėja jūsų kūnas, o ne “deginant kalorijas” ar siekiant atsikratyti riebalų.
  9. Stenkitės žmones vertinti dėl to, ką jie sako, jaučia, daro, o ne remiantis tuo, kaip jie atrodo.
  10. Padėkite vaikams įvertinti ir pasipriešinti televizijos, žurnalų ar kitų žiniasklaidos propaguojamam žmogaus figūros modeliui, įsitikinimams, kad lieknas kūnas suteikia prioritetų, malonumų, populiarumo ir yra tobulas.
  11. Papasakokite savo vaikams apie įvairius nusistatymus (pavyzdžiui, figūros ir svorio atžvilgiu) ir padėkite jiems suprasti, kad ir patys yra atsakini už tai, kad užkirstų kelią tokioms nuostatoms. Paskatinkite vaikus pastebėti, kokie skirtingi yra žmonės – savo spalva, figūra, svoriu. Pabrėžkite, kad visi žmonės yra vienodai svarbūs ir vertingi.
  12. Paskatinkite vaikus būti aktyviais, mėgautis veikla ir gera fizine savijauta. Neribokite vaikų veiklos, nes ji yra “nemoteriška” ar “nevyriška”.
  13. Neribokite vaikų suvartojamo maisto, išskyrus tuos atvejus, kai specialias dietas dėl ligos paskiria gydytojas.
  14. Skatinkite atvirą bendravimą šeimoje. Paskatinkite vaikus kalbėti atviri, sąžiningai, nuoširdžiai juos išklausykite. Lieskite jiems suprasti, kad vertinate ir gerbiate jų nuomonę ir jausmus. Taip ugdomas vaikų pasitikėjimas savimi.
  15. Mokykite vaikus, kaip palaikyti gerus santykius bei kaip efektyviai įveikti kylančias problemas. Kartais žmonės naudojasi maistu, kad siekdami išspręsti santykių ar jausmų problemas. Jauni žmonės dažnai mano, kad tobulas kūnas gali padėti išspręsti visas santykių problemas, todėl susikoncentruoja ties savo kūnu, vietoj to, kad susitelktų ties santykių ar savijautos problemomis.
  16. Padėkite savo vaikams pakelti savo savigarbą. Skatinkite jų intelektualinę, sportinę ir socialinę veiklą. Sudarykite tam reikimas galimybes, paskatinkite už pasiekimus. Venkite užsiminti vaikams, kad moterys yra mažiau svarbios nei vyrai (pavyzdžiui, priskirdamos moterims namų šeimininkių ir vaikų augintojų vaidmenį). Svarbu, kad savo nuomonę išsakytų tiek motina, tiek ir tėvas. Stipri savigarba, pasitikėjimas savimi geriausiai užkerta kelią dietų laikymuisi ir valgymo sutrikimams.

 į viršų

Read 13900 times

Svetainės medis